Hefur reiši vald? Upplifir žś žig meš mikiš vald žegar žś ert reišur? Svariš viš žessum spurningum fer eftir žvķ hvaš žś meinar meš valdi?
Vissulega getur žś hrętt og kśgaš fólk meš reiši žinni - sértaklega börn eša ašra sem eru lķkamlega veikari en žś, eša fólk sem óttast höfnun. Reiši - önnur en žegar einstaklingur bregst viš óréttlįtri hegšun eša gjörš - er einungs eitt form af stjórnun. Žegar žér tekst aš gera ašra hrędda viš žig, er žaš venjulega til žess aš fį žį til aš framkvęma žaš sem žś vilt. En žaš mun aldrei fį žį til žess aš lķša eins og žś vilt aš žeim lķšur, og žaš mun aldrei leiša til žess aš deila įst.
Vald sem ógnar eša innri styrkur.
Žaš er stór munur į valdi sem ógnar" og innri styrk".
Reiši śt ķ ašra er vald sem ógnar, mešan aš taka įbyrgš į eigin tilfinningum er aš sżna innri styrk.
Fólk sem notar reiši sem form af valdi og stjórnum, trśir aš žaš žżši réttlęti ķ lokin. Žaš trśir aš hręša eša kśga ašra til žess aš framkvęma žaš sem žaš vill, muni ganga fyrir žaš og į endanum glešja žaš. Žetta er fölsk réttlęting.
Žaš getur veriš aš fólk njóti velgengni ķ fjįrmįlum ķ gegnum mismunandi form af ógnun og hagręšingu, fólk sem įvinnur sér velgengni meš žessum hętti er ekki hamingjusamt fólk. Hefur žś einhvern tķmann séš reišan einstakling sem er sannarlega glašur?
Hamingja og gleši koma meš innri styrk, ekki meš valdi sem ógnar. Hamingja og gleši koma žegar žś tekur įbyrgš į eigin tilfinningum og hegšun, og frį žvķ aš bera viršingu fyrir öšrum ķ staš žess aš vanvirša eša gjaldfella ašra. Sannarlega hamingjusamt fólk er samvinnužżtt frekar en aš reyna aš stjórna.
Hvernig lķšur žér žegar žś veršur reišur?
Ef žś hefur tilhneigingu til aš vera reišur viš ašra, staldrašu žį viš og lķttu innį viš. Hvenig lķšur žér žegar žś veršur reišur? Žér gęti lišiš vel ķ litla stund, eins og allar fķknir eru góšar stutta stund. En fęr žaš žig til žess aš upplifa fullnęgju, gleši og friš innra meš žér aš verša reišur śt ķ ašra? Leišir žaš til žess aš žś byggir upp gott samband viš ašra, fullt af gleši og fullnęgju? Žegar žér tekst aš fį žķnu framgengt meš reiši, lįta einhvern framkvęma eitthvaš eins og žś vilt, upplifir žś aš žś sért veršugur, elskandi og sįttur innra meš žér?
Ef žś ert hreinskilinn viš sjįlfan žig, žś munt žś uppgötva aš reiši eša önnur mynd af ógnun leišir ašeins til tómleika tilfinningar. Fullngęgja fyrir innri friš og gleši kemur frį žvķ aš vera elskandi og kęrleiksrķkur einstaklingur, hvort sem žaš er gagnvart sjįlfum žér eša öšrum - ekki frį žvķ aš fį žaš sem žś heldur aš žś viljir.
Reiši sem er ógnandi er lķklega misnotkun.
Reiši sem er ógnandi getur birst ķ mismunandi myndum. Hśn getur veriš hįvęr eša hśn getur veriš hljóš. Hśn getur komiš fram sem svipur sem segir, ef žś gerir ekki žaš sem ég segi, mun ég refsa žér meš žvķ aš loka į žig og draga śr įst minni." Žaš getur veriš žegjandi žögn, ógnvekjandi augnarįš eša ofsareiši. Žaš getur veriš lķkamleg ofbeldi eša tilfinningalegt ofbeldi. En žegar žaš vanviršir algjörlega annan einstakling žį er žaš misnotkun. Žaš snżst um žaš aš fį žaš sem žś vilt og lķtilsvirša algjörlega lķšan eša vilja hins einstaklingsins.
Žegar žś ert stašrįšinn ķ aš stjórna, žį gęti reišin veriš ein af žeim leišum sem žś velur. Žegar žaš er oršiš įvani hjį žér, žį mun žaš ašeins breytast ef žś veršur stašrįšinn ķ žvķ aš hętta aš stjórna meš reiši og byrja aš bera viršingu fyrir sjįlfum žér og öšrum aš vera elskandi og kęrleiksrķkur viš sjįlfan žig og ašra.
Žegar sjįlfiš žitt trśir aš reiši sem ógn og stjórnun sé žaš rétta fyrir žig, žaš sem žaš ķ raun gerir fyrir žig er aš skapa einmannaleika og tómleika.
Svo hvaš er žaš sem žś raunverulega vilt? Vilt žś ryšjast ógnandi įfram, eša viltu vera hamingjusamur og fullnęgšur einstaklingu, sem getur deild įst meš öšrum? Žitt er vališ.