Aš višhalda jįkvęšu višhorfi er ekki alltaf aušvelt, sérstaklega žegar fįir ķ kringum mann hafa jįkvętt višhorf. Žaš viršist vera allt of algengt aš fólk sé alltaf aš kvarta undan einhverju. Žaš hefur neikvętt višhorf gagnvart vinnunni, yfirmanninum, lķfinu, makanum, sambandinu, fjįrhagsstöšunni, rķkisstjórninni, börnunum sķnum og jafnvel vešrinu.
Hvernig ķ ósköpunum įtt žś aš geta veriš meš jįkvętt višhorf, žegar allt žetta neikvęša er ķ gangi ķ kringum žig?
Einn af lyklunum į žvķ aš višhalda jįkvęšu višhorfi er aš muna alltaf žitt ,,hvers vegna". Hvers vegna byrjašir žś į žvķ aš gera žaš sem žś ert aš gera ķ upphafi. Sem dęmi, hvers vegna ertu ķ žessari vinnu, ķ žessu hjónabandi eša sambandi, eša jafnvel stofnašir žetta fyrirtęki? Ef įstęšan fyrir žvķ hvers vegna žś ert aš gera er nógu sterk, žį munt žś geta višhaldi jįkvęšu višhorfi, vegna žess aš žś veist hvaša nišurstöšur žś vilt, hverju žś ert aš sękjast eftir.
Ef žś veist hins vegar ekki hvers vegna žś ert aš gera žaš sem žś ert aš gera, žį veršur mjög erfitt aš vera jįkvęšur. Kannski byrjašir žś į einhverju en žś hefur ekki lengur löngun eša įstrķšu fyrir žvķ. Hvaš gerir žś žį?
Fyrst veršur žś aš spyrja sjįlfan žig, hefur žś raunverulega misst įstrķšuna fyrir žvķ sem byrjašir į, eša ertu einfaldlega ķ samdrętti eša nišursveiflu. Žś munt aušvitaš ganga ķ gegnum nišursveiflu, en ef markmišiš žitt er ennžį til stašar, žį getur žś unniš žig įfram ķ gegnum žaš.
Stundum breytast ašstęšur og žś hefur ekki lengur löngun eša įstrķšu til aš halda įfram meš žaš sem žś hefur veriš aš gera ķ lķfinu. Žaš er į žessum tķmum sem žś veršur aš endurmeta hverjir drauma žķnir og markmiš eru. Mundu aš žś įtt ašeins žetta lķf, svo hver er tilgangurinn aš lifa žvķ aš gera hluti sem žś hatar aš gera.
Žś veršur undrandi hvernig neikvętt višhorfi breytist yfir ķ jįkvętt višhorf, um leiš og žś hefur skżra mynd af žķnum ,, hvers vegna" ķ lķfinu.
Žś getur nżtt žér draumaboršin į velgengni.is, til aš setja upp markmiš žķn og drauma og fį skżra mynd af žvķ hvaš žś vilt hafa ķ žķnu lķfi.